Laimės filosofija

Laimės filosofija, namai

Vieną vakarą pajutau kažin kokį čia ilgesį pajutau. Suvokiau, kad mane kankina būsima nostalgija to, kas yra čia ir dabar: mes su vyru gyvename po nuosavu stogu su dviem savo dukrytėmis, mūsų pačių tėvai – stiprūs ir užsiėmę, du maži sūnėnai kaip tik mokosi kalbėti ir žaisti, visi sveiki, nepaisant kelių senų įkyrių sveika­tos rūpesčių, ir negresia jokios negandos, išskyrus šeštos klasės bėdas mokykloje. Mintyse man šmėstelėjo britų literatūros giganto Samuelio Džonsono (Samuel Johnson) eilutė. (Mano gyvenimas nuo dak­taro Džonsono, to žodynus rašiusio aštuoniolikto amžiaus eks­centriškojo genijaus, skiriasi beveik viskuo, tačiau kiekvienąkart, kai skaitau Džonsoną, imu geriau suprasti save.)

Džonsonas pa­rašė: „Būti laimingam namuose – tai galutinis visų ambicijų re­zultatas, tai tikslas, kurio siekiame visais sumanymais ir darbais.” Gal tai geriausiai ir apibūdina tai, kokia yra manoji laimės filosofija. Tada supranti, kad laimės filosofija yra džiaugtis kasdienybe ir posakis, kad ne piniguose laimė yra labai taiklus, nors dažni prie jo prikabiname paniurzgenimus. Tai tiesa, pamaniau, akimirką stabtelėjusi pagalvoti, o tada vėl išsiblaškiusi ėmiau dėlioti indus į vietas. Džonsonas buvo tei­sus; namai yra mano gyvenimo centras — tiek gerąja, tiek blogąja prasme.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s